Nuo šių metų lapkričio 7 d. iki 2017 m. sausio 17 d. viso pasaulio dominikonų bendruomenės švenčia savo ordino įkūrimo 800 metų jubiliejų. Šia proga mūsų bendradarbė pakalbino Vilniaus dominikonų bendruomenės narį br. Pijų Egliną OP.
800 metų tai graži sukaktis. Mes šiuo jubiliejumi pabrėžiame, kad iš Jėzaus gauta misija „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją“ nesibaigia. Ji perduodama iš kartos į kartą, iš rankų į rankas. Kaip žinoma, kiekviena vienuolija steigiasi su tam tikra konkrečia misija šiame pasaulyje ir Bažnyčioje. Tad dominikonai buvo šv. Dominyko įkurti, kad tarnautų žmonėms žodžiu. Tos informacijos, kur ateina iš Dievo, kuri nulemia visą žmogaus gyvenimą sklaida nėra pakankama. Kaip tada prieš 800 metų, tryliktame amžiuje, lygiai taip pat ir šiandien mes matome, kad yra daugybė žmonių, kurie arba iš viso nėra girdėję Dievo Žodžio, arba jį girdėjo iškraipytą. Tad mes šiuo jubiliejumi visų pirma sau įvardiname, kad mūsų pašaukimas – nesvarbu, kad jis jau 800 metų gyvuoja – neprarado savo svarbos, jis iš tikrųjų iki šios dienos yra aktualus. Mes matome, kad tikrai daug žmonių šiandien ieško Dievo Žodžio, ieško to kelio, kurį rodo Dievas. Dominikonas tam ir yra skirtas, kad šitą Dievo parodytą kelią padėtų žmogui atrasti savo žodžiu, savo pamokslais, savo tarnavimu.
Kaip šiandien mato save dominikonai Lietuvoje? Kaip jie suvokia savo misiją būtent Lietuvoje?
Dominikonai savo laiku turėjo labai gražią, didžiulę Lietuvos provinciją, bet kaip žinome, caro laikų represijos ir paskui sovietų laikai visa tai sunaikino. Aišku, norėtųsi, kad dominikonų būtų Lietuvoje daugiau, bet galime ir pasidžiaugti, kad šiandien turime pirmojo ordino brolius, antrojo ordino seseris dominikones, kurios gyvena kontempliatyvų gyvenimą ir Dievo žodžio skelbimo misijoje tarnauja užtarimo malda. Labai džiaugiamės, kad yra ir nemažas būrys dominikonų pasauliečių. Tai yra trečiasis ordinas. Jų yra Vilniuje, Kaune, Panevėžy ir kitose Lietuvos vietose. Mūsų visų pašaukimas – bendrai apjungus jėgas užimti Bažnyčioje labai aiškią, konkrečią kalbėtojo, skelbėjo vietą. O konkrečiai – tai Jėzaus Evangelijos skelbėjo vieta.
Galbūt turėjo įtakos ekonominė krizė, bet mes matome, kad Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie jau paėję gyvenimo keliu, sulaukę 27-28 metų, baigęs mokslus, sukūrę šeimas, pardėję savo verslus, staiga supranta – „aš nežinau ant kokių pagrindų man statyti savo gyvenimą“. Tad žmonės ir ieško ką Dievas kalba apie gyvenimą, ką Dievas kalba kaip žmogus turėtų teisingai gyventi. Tad būtent čia mes, dominikonai, ir radome savo konkrečią nišą kalbėti tiems žmonėms, kurie iš tikrųjų yra labai atviri, labai pozityviai nusiteikę Dievo Žodžiui.
Mes Vilniuje turime savo bažnyčią, savo vienuolyną šalia bažnyčios, tad didelė dalis mūsų darbo, mūsų laiko prabėga patarnaujant čia ateinantiems žmonėms. Vis dėlto dominikonų pašaukimas tarnauti žodžiu yra labai platus. Dėl to kai kurie mūsų broliai dirba universitete, seminarijoje, taip pat Lietuvos parapijos kviečia mus į atlaidus, rekolekcijas, susikaupimo dienas arba šventes. Lietuvoje yra didžiulis poreikis gauti pamokslininką, kuris dar ir būtų su tokiu pamokslininko pašaukimu. Nors mūsų brolių nėra daug, mes labai džiaugiamės kada galime į šitą poreikį atsiliepti. Dažnai važiuojame ir į parapijas, ir į bendruomenes, kurioms reikia susitikimo, pasidalijimo, dvasinės inspiracijos. Tikrai džiaugiamės, kad galime patarnauti visoje Lietuvoje, neapsiribodami tik savo šventųjų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia Vilniuje.
